Ar žmogus patrauklus, priklauso ir nuo jo dantų. Tas, kurio dantys yra sveiki ir gerai prižiūrėti, švytėte švyti ir pasitiki savimi. Tyrimai patvirtina, kad gerai prižiūrėti dantys, kaip ir rankos, oda, figūra ar plaukai, padaro teigiamą įspūdį. Pasitikėjimo kupina šypsena rodo, kad esate pranašesni ir profesiniame, ir asmeniniame gyvenime.
Tereikia dviejų savaičių
Yra ryšys tarp blogos burnos sveikatos ir sunkių bendros sveikatos sutrikimų. Dėl nepakankamos burnos higienos susidaro žalingų bakterijų sluoksniai, vadinamosios dantų apnašos, ypač tarp krūminių dantų ir dantenų kišenėse. Apnašos sukelia dantų ėduonį (kariesą) ir dantenų uždegimą (gingivitą), o šie savo ruožtu – lėtines burnos ligas periodontitą (parodontozę) ir pulpitą, kurie susilpnina imuninę sistemą ir prisideda prie sunkių sveikatos sutikimų, pvz., insulto, infarkto, diabeto ir kt.
Daugumos dantų ir dantenų ligų priežastis yra dantų apnašos. Nenuvalius jų, jau po dviejų savaičių atsiranda pirmieji dantenų uždegimo požymiai, o 14-21 dieną išsivysto gingivitas – dantenų uždegimas, pasireiškiantis dantenų kraujavimu, paburkimu.
Dantų valymas dantų šepetėliu, pasta, tarpdančių ir liežuvio valymas, dantenų masažavimas, burnos skalavimas yra asmens burnos higienos dalis, kurią atlieka pats žmogus. Tačiau jis negali nuvalyti kietojo dantų apnašo. Jis pašalinamas atliekant profesionalią burnos higienos procedūrą.
Profilaktika prasideda nuo pirmojo dantuko
Niekada nevėlu pradėti rūpintis savo sveikata, bet jeigu profilaktikos priemonių imamasi nuo pat vaikystės, tai leidžia išsaugoti ne tik dantis, bet ir sveikatą net iki senatvės.
Pirmas apsilankymas pas odontologą turėtų būti išdygus pirmajam dantukui. Tai puiki proga vaikui susipažinti su odontologo kabinetu ir personalu, siekiant vėliau išvengti dantų gydymo baimės. Profilaktiškai patikrinti vaiką pas odontologą nuveskite ne rečiau nei kas pusmetį. Požiūris, kad pieniniai dantys neverti rūpestingos priežiūros ir dėmesio, yra beviltiškai pasenęs. Infekcija pieniniuose dantyse gali pažeisti nuolatinių dantų užuomazgas.
Dantų sveikata labai svarbi dar ir todėl, kad dantys susiję su viso organizmo sveikata. Blogai sukramtytas maistas sukelia virškinimo problemų, dantų netekimas gali sukelti žandikaulio sąnario skausmus, traškesį, galvos skausmą. Dantenų ligos gali padidinti širdies infarkto riziką, nėščioms moterims – persileidimą ar priešlaikinį gimdymą.
Gražių dantų sveikatos pagrindas:
- Reikia valyti dantis, tarpdančius ir liežuvį du kartus per dieną.
- Būtina lankytis pas odontologą bent kartą per metus.
- Rekomenduojama lankytis pas burnos higienistą bent du kartus per metus nuvalyti dantis.
- Nei dantų valymo dažnis, nei trukmė savaime nėra svarbūs. Viskas priklauso nuo to, kaip valoma. Kiekvienas žmogus skirtingai pasiekia, kad jo dantys būtų švarūs. Geriau kartą per dieną labai gerai išsivalyti dantis, nei tris kartus bet kaip.
Gedimai nepaveldimi
Neteisinga manyti, kad šeimoje dantų gedimas yra paveldimas. Nei kariesas, nei dantų uždegimas nėra paveldimos ligos. Netgi paveldėjus dantų ar dantenų audinio silpnumą, taisyklinga burnos higiena gali padėti išsaugoti sveikus dantis.
Dantenų kraujavimas nėra normalus reiškinys ir nereikia manyti, kad susižeidėte valydami ar Jums visada kraujuoja dantenos. Tai vienas iš uždegimo požymių, kurį lengviausiai galite pastebėti.
Jei dantų neskauda ir dantenos nekraujuoja, tai dar nereiškia, kad burna yra sveika. Periodontitas, blogas kvapas bei pradinis ėduonis nėra skausmingi. Tarpdančiuose esančios apnašos gali ilgai būti nepastebėtos.
Blogas burnos kvapas gali būti ne tik dantų, bet ir skrandžio ligų pasekmė. Jei nesergate skrandžio ligomis, blogą burnos kvapą nulemia apnašas sukeliančios bakterijos, kurios veisiasi tarpdančiuose, dantenų kišenėse ir ant liežuvio, išskyrus tuos atvejus, kai vartojamas tabakas, alkoholis, kava, česnakas, svogūnai ir panašus aštrų kvapą turintis maistas.
Šepetėlio ir pastos nepakanka
Jokia dantų pasta nėra stebuklinga. Daug svarbiau ne tai, kokią dantų pastą ar šepetėlį naudojame, bet kaip valome.
Dantų šepetėlis nepakankamai išvalo kraštą palei dantenas ir visiškai neišvalo tarpdančių. Be to, daugumos dantų šepetėlių šereliai yra per kieti ir per stori, o galvutės – per didelės. Itin skrupulingai valant dantis, atsiranda dantenų ir kaklelių pažeidimų.
Jei pastebėjote, kad prie dantenų krašto atsirado gelsva ar rusva dėmė ir dantys tapo jautresni, nustokite šveisti dantis. Kuo stipriau spaudžiate šepetėlį ir kuo kietesni šepetėlio šereliai, tuo daugiau pažeidžiate dantis ir dantenas, išryškinate rudas dėmes, nes tai ne kas kita, tik nutrynus paviršinį baltą danties sluoksnį – emalį – atsivėręs dentinas. Kadangi jis minkštesnis už emalį, nusidėvi dar greičiau ir atsiranda dantų jautrumas, nes atsiveria kanalėliai, pro kuriuos patekęs šaltas ar saldus maistas arba gėrimai dirgina danties nervų galūnėles ir sukelia skausmą.
Tam, kad išvalytumėte dantų šepetėlio nepasiekiamas vietas, naudokite tarpdančių šepetėlius. Krūminių dantų galinį paviršių ir gumburėlius gerai nuvalo vieno danties šepetėlis. Taip pat jis būtinas tiems, kurie nešioja breketus.
Ypatingą dėmesį burnos higienai turi skirti tie, kuriems yra įsriegti burnos implantai ar protezuoti dantys. Klaidinga manyti, kad įsriegus metalinius dantų implantus į kaulą dantų valyti išvis nebereikės, nes jie dirbtiniai. Tik nuo mūsų pačių priklauso, kaip ilgai implantai ir protezai tarnaus.