Pirmas žingsnis kelyje į tobulą šypseną yra tinkama dantų priežiūra. Paprasta taisyklė, kurios reikėtų nepamiršti – kasdienis dantų valymas. Tačiau dauguma mūsų pageidauja turėti ne tik sveikus ir gražius, bet ir baltus lyg perlai dantis. Tam į pagalbą pasitelkiamas dantų balinimas. Tačiau ar jis tikrai nekenksmingas?
Balinti ar šviesinti?
Dantų balinimas tampa vis populiaresne kosmetine procedūra, nes žmonės nori atrodyti jaunesni, patrauklesni, labiau pasitikintys savimi, laimingesni ir sėkmingesni tiek darbe, tiek gyvenime. Vaiko nuolatiniai dantys įprastai būna baltesni nei suaugusiojo. Augant dantys tamsėja, nes keičiasi struktūra, jie tampa labiau mineralizuoti, emalis – mažiau porėtas. Dantys patamsėja nuo bakterinių pigmentų, maistinių dažiklių ir tabako. Antibiotikų vartojimas taip pat gali sukelti dėmėtumą, tamsėjimą ir sumažinti dantų blizgesį.
Dantų balinimas ir dantų šviesinimas yra du skirtingi dalykai. Šviesinimas atkuria natūralią dantų spalvą, o balinimas pašviesina dantis labiau nei jo natūrali spalva.
Ne visų dantys gali išbalti iki akinamo baltumo, be to, juos balinti gali ne visi. Yra žmonių, ypač jaunų, kurie tampa priklausomi nuo balinimo – nors dantys balti kaip sniegas, jiems atrodo, kad nepakankamai. Nerekomenduojama dantų balinti nėščioms, maitinančioms kūdikį moterims, jaunuoliams iki 18 m., žmonėms, kurių dantys aptrupėję, pažeisti karieso, tiems, kurie serga dantenų ligomis, nešiojantiems breketus, esant alergijai balinančioms medžiagoms, kai dantys ypač jautrūs, sergantiems skrandžio, virškinimo organų ligomis. Balinimas neigiamai veikia helio plombas – oksidacija keičia jų paviršiaus struktūrą. Jis neefektyvus rūkantiems.
Svarbu prisiminti, kad išbalinti galima tik natūralius dantis. Plombos, protezai, vainikėliai į balinimo medžiagą nereaguoja.
Dantų spalvintojai
Dantų spalva kinta dėl išorinių (prastos burnos higienos, rūkymo, kavos, arbatos, vaisių sulčių, raudonojo vyno, burokėlių, morkų, gazuotų gėrimų, kai kurių vaistų vartojimo, ypač tetraciklino antibiotikų) ir vidinių (paveldimumo, senėjimo, ligų) priežasčių.
Įtakos balinimo procedūrų efektyvumui turi danties struktūra, emalio storis, įgimtas jo atspalvis, pigmento rūšis, amžius, mityba, žalingi įpročiai, higiena. Gelsvi dantys bąla lengviau nei rusvi. Pilkšvus dantis išbalinti sunkiausia.
Po balinimo procedūros dantys visada bus šviesesni, nei buvo anksčiau. Ypač geri rezultatai gali išlikti porą metų, jei tinkamai rūpinsitės burnos higiena, mažiau vartosite dažančių maisto produktų, kavos, juodos arbatos, raudono vyno, mesite rūkyti.
Prieš balinant dantis būtina nuvalyti dantų apnašas ir akmenis, tad būtina apsilankyti pas burnos higienistą. Reikėtų pasitarti ir su gydytoju odontologu, jei rengiatės dantis balinti savarankiškai. Odontologas parinks tinkamiausią būdą, įspės apie riziką, patars, kaip elgtis išbalinus dantis.
Kaip netapti reklamos auka
Nors dantų balinimo reklamos tikina, kad procedūra yra visiškai saugi ir nekeičia danties struktūros, patyrusių odontologų duomenimis, tai ne visai tiesa. Stiprių pakenkimų nebūna, bet balinami dantys neišvengiamai minkštėja, todėl po procedūrų naudojami fluoridų preparatai dantų kietumui grąžinti. Balinami dantys ne tik minkštėja, bet ir greičiau dyla.
Dantų balinimą spartinant šiluma – lempomis ar lazeriu, procesas paspartėja, bet padidėja ir rizika. Ir priešingai, kuo dantys balinami švelniau, palengva, kuo mažesnės koncentracijos preparatas, tuo mažiau jie pažeidžiami. Svarbiausia procedūrą patikėti profesionalams, nors tada ji brangesnė.
Šalutiniai reiškiniai yra laikini: gali padidėti dantų jautrumas ir švelniai sudirgti minkštieji burnos audiniai, ypač dantenos. Abu šie reiškiniai yra laikini ir baigus balinimą praeina po 1-3 dienų.
Žinoma, besaikis balinimo medžiagų vartojimas gali pažeisti danties emalį, ypač naudojant natūralius naminius balinimo metodus, kai naudojamos vaisių rūgštys.
Pavojinga tuoj po balinimo dantis valyti pasta su abrazyvais, ją naudoti dažniau, nei rekomenduojama. Tam tikrą laiką jokiu būdu negalima naudoti ir kieto dantų šepetėlio, nes jis dilina emalį. Balinimo procedūrų metu ir po jų nerekomenduojami rūgštūs, dažantys produktai – raudonas vynas, kava, ypač spalvoti gaivieji gėrimai.
Balinimo efektas gali tęstis nuo keleto mėnesių iki kelerių metų, priklausomai nuo paciento gyvenimo būdo. Dantis išbalinti galima nuo dviejų iki šešių atspalvių.
Kas yra balinimas?
Tradiciškai dantys balinami vandenilio arba karbamido peroksidu. Karbamido peroksidas iš lėto skyla burnoje į vandenilio peroksidą (reaguodamas su vandeniu iš seilių). Užteptas ant dantų, peroksidas skyla į vandenį ir laisvąjį deguonį. Būdamas chemiškai labai aktyvus, oksiduodamasis jis skaido didesnius organinius junginius į smulkesnius. Didelės molekulės dantų emalio viduje yra pigmentuoti junginiai. Veikiami deguonies, jie skyla į trumpesnes anglies grandines turinčius junginius. Spalvą turintys junginiai išbąla.
Balinimo procesą galima paspartinti šviesa arba lazerio spinduliais.
Pradėta naudoti balinimo sistema be peroksido – su reaktyviuoju deguonimi, kuris turi balinamąjį poveikį, bet be šalutinių reiškinių. Yra ir balinimo medžiagų, kuriose yra kalcio jonų, dėl kurių prarandama mažiau mineralų emalyje.
Namuose ar gydytojo kėdėje?
Bet kokios balinimo medžiagos poveikis priklauso nuo medžiagos koncentracijos ir balinimo trukmės.
Reklama mums siūlo įvairių būdų ir produktų, tačiau prieš perkant reikėtų pasidomėti, ar tikrai sulauksite norimo efekto.
Naminiai balinimo būdai:
Balinanti dantų pasta. Joje dažniausiai naudojami dantis balinantys produktai, tačiau pasta dantų nebalina, tik pašviesina, grąžina natūralų baltumą. Visos dantų pastos šalina dėmes, tik balinančios turi daugiau šveičiamųjų medžiagų (aliuminio oksido, silicio, sodos) ir peroksidų, kurie pašviesina dantis. Reikėtų nepamiršti, kad tokios pastos nuvalo ne tik dėmes, bet ir dalį emalio, tad ilgalaikis nepertraukiamas balinančios pastos naudojimas silpnina emalį.
Balinimas kramtomąja guma. Pageidaujamo poveikio tikrai nesulauksite, nes per trumpas kontakto laikas, per maža balinančios medžiagos koncentracija.
Balinimas pieštuku, teptuku. Tokių priemonių privalumas – palyginti pigu, nereikia kapos, tinka vienam dančiui. Tačiau yra ir trūkumų – mažas kontakto laikas, nedidelis efektas, be to, kenkia dantenoms.
Balinimas juostelėmis. Jos nepasiekia šoninių dantų ir kenkia dantenoms, tačiau yra sąlyginai pigios ir nereikia kapos.
Balinimo skystis. Realaus pabalimo nėra.
Universalios balinimo kapos, įsigytos vaistinėje, ir balinimo gelis. Tokios kapos yra netikslios, balinimo medžiaga pasiskirsto netolygiai. Trūkumai: pažeidžiamos dantenos, nuryjama dalis balinamosios medžiagos.
Balinimas kapomis efektyvesnis už balinimą juostelėmis, o balinimas juostelėmis – už balinimą pieštuku.
Profesionalūs dantų balinimo būdai:
Namie kapomis. Po gydytojo odontologo konsultacijos pacientui nuimami dantų atspaudai, padaromos dantų kapos. Kapos yra pagamintos iš elastingos medžiagos ir nesukelia burnoje diskomforto jausmo, apsaugo aplinkinius audinius nuo pažeidimų. Įspaudus į vidų balinamosios želė, uždedamos ant dantų. Tai kartojama 10-14 kartų.
Namie saugumo sumetimais naudojamos silpnesnės koncentracijos balinimo medžiagos, todėl procesas trunka ilgiau. Klinikose, prižiūrint patyrusiems specialistams, jos yra stipresnės koncentracijos, tad efekto pasiekiama greičiau, užtenka vieno ar kelių kartų.
Šviesa arba lazeriu aktyvinamas balinimas. Ant danties užtepamas didelės koncentracijos balinimo gelis (apie 35 proc. vandenilio peroksido – viena didžiausių koncentracijų, palyginti su kitais dantų balinimo metodais), lazerio skleidžiama šviesa absorbuoja (pritraukia) tamsesnes daleles, pigmentus iš danties. Aktyvinant balinimą šviesa, procesas paspartėja, bet kaista danties audiniai, o tai turi neigiamą poveikį.
Neaktyvinamas balinimas. Jo metu užtepama didelės koncentracijos želė ir balinama 45 min.
Natūralūs dantų balinimo būdai:
Iš giminių, draugų ar pažįstamų galima išgirsti įvairių naminių balinimo priemonių. Kai kurios iš jų gali būti labai pavojingos jums ir jūsų dantims. Dažniausiai naudojamos priemonės: citrinos sultys, braškės, obuoliai, kietos ir traškios daržovės (morkos, salierai, agurkai), medžio pelenai, kepimo soda, peroksidas, jūros druska, actas. Šios medžiagos gali negrįžtamai pažeisti dantų emalį, sukelti dantų jautrumą.
Tiesa apie balinančią pastą
Gamintojai siūlo didelį balinamųjų pastų pasirinkimą, tačiau kaip išsirinkti tinkamiausią? Painiavą kelia tai, kad ant pastų rašomas žodis „whitening“ reiškia šviesinimą, o balinimas vadinamas „bleaching“. Lietuvoje balinančia pasta neprekiaujama.
Pastos, paženklintos „whitening“ užrašu, tik pašviesina danties paviršių, neleidžia ant jo formuotis pigmentui, o spalva lieka kokia buvusi.
Šviesinamoji pasta veikia skirtingai, priklausomai nuo sudėties. Vienose yra kietųjų dalelių, sodos, silicio arba koralų gabalėlių, kurie braukiami per danties paviršių šepetėliu mechaniškai nutrina pigmentą. Pavojinga tai, kad kartu trinamas ir emalis. Jis ir šiaip visą gyvenimą po truputį dėvisi kramtant, griežiant dantimis, todėl vyresnių žmonių emalio sluoksnis plonėja ir priartėja dentinas, kuris yra gelsvas ir dantys atrodo tamsesni, gelsvesni. Taigi su šviesinančia pasta reikėtų elgtis atsargiau – be saiko ja valydami dantis, galime dar suploninti emalį ir sulaukti priešingo efekto – suplonėjus emaliui dantis tamsėja.
Kai kuriose pastose yra peroksido, tačiau jo koncentracija maža, tad būtų naivu tikėtis balinamojo poveikio. Tokios pastos tik suteikia švaros pojūtį.
Tai kenkia ar ne?
Tyrimais patvirtinta, kad balinamosios priemonės karbamido arba vandenilio peroksido pagrindu dantims nekenkia arba kenkia labai nedaug, nes tokių priemonių rūgštingumo lygis (pH) yra neutralus.
Net didžiausių skeptikų nuomonė pasikeitė, kai buvo įrodyta, kad dantų balinimas karbamido ar vandenilio peroksidu neturi jokio neigiamo šalutinio poveikio dantims.
Klinikiniai tyrimai pagrindė, kad dantų balinimas nekeičia danties emalio struktūros. Beje, klinikiniame tyrime dalyvavusių pacientų dantys buvo apžiūrėti net po 10 metų ir tai leido daryti išvadą, jog dantų balinimas neturi nei trumpalaikio, nei ilgalaikio neigiamo poveikio dantų emaliui. Kai kurie autoriai dantų balinimo poveikį emaliui prilygina „Coca-Colos“, „Pepsi“ ar vaisių sulčių neigiamam poveikiui. JAV buvo atliktas bandymas, kurio metu išrautas dantis savaitę buvo pamerktas į „Coca-Colą“ ir į 38% balinimo sistemą. Nustatyta, kad emaliui labiau pakenkė „Coca-Cola“!
Agnė Markevičienė (Gairionytė)
http://savaitrastis.siauliaiplius.lt/main/turinys/sveikata/1/7448
UAB Dantida
Žemaitės g. 17
I-V: 8:00-19:00
8 655 21155