Naujienos

Pir­mas žings­nis ke­ly­je į to­bu­lą šyp­se­ną yra tin­ka­ma dan­tų prie­žiū­ra. Pap­ras­ta tai­syk­lė, ku­rios rei­kė­tų ne­pa­mirš­ti – kas­die­nis dan­tų va­ly­mas. Ta­čiau dau­gu­ma mū­sų pa­gei­dau­ja tu­rė­ti ne tik svei­kus ir gra­žius, bet ir bal­tus lyg per­lai dan­tis. Tam į pa­gal­bą pa­si­tel­kia­mas dan­tų ba­li­ni­mas. Ta­čiau ar jis tik­rai ne­kenks­min­gas?

Ba­lin­ti ar švie­sin­ti?

Dan­tų ba­li­ni­mas tam­pa vis po­pu­lia­res­ne kos­me­ti­ne pro­ce­dū­ra, nes žmo­nės no­ri at­ro­dy­ti jau­nes­ni, pa­trauk­les­ni, la­biau pa­si­ti­kin­tys sa­vi­mi, lai­min­ges­ni ir sėk­min­ges­ni tiek dar­be, tiek gy­ve­ni­me. Vai­ko nuo­la­ti­niai dan­tys įpras­tai bū­na bal­tes­ni nei suau­gu­sio­jo. Au­gant dan­tys tam­sė­ja, nes kei­čia­si struk­tū­ra, jie tam­pa la­biau mi­ne­ra­li­zuo­ti, ema­lis – ma­žiau po­rė­tas. Dan­tys pa­tam­sė­ja nuo bak­te­ri­nių pig­men­tų, mais­ti­nių da­žik­lių ir ta­ba­ko. An­ti­bio­ti­kų var­to­ji­mas taip pat ga­li su­kel­ti dė­mė­tu­mą, tam­sė­ji­mą ir su­ma­žin­ti dan­tų bliz­ge­sį.

Dan­tų ba­li­ni­mas ir dan­tų švie­si­ni­mas yra du skir­tin­gi da­ly­kai. Švie­si­ni­mas at­ku­ria na­tū­ra­lią dan­tų spal­vą, o ba­li­ni­mas pa­švie­si­na dan­tis la­biau nei jo na­tū­ra­li spal­va.

Ne vi­sų dan­tys ga­li iš­bal­ti iki aki­na­mo bal­tu­mo, be to, juos ba­lin­ti ga­li ne vi­si. Yra žmo­nių, ypač jau­nų, ku­rie tam­pa pri­klau­so­mi nuo ba­li­ni­mo – nors dan­tys bal­ti kaip snie­gas, jiems at­ro­do, kad ne­pa­kan­ka­mai. Ne­re­ko­men­duo­ja­ma dan­tų ba­lin­ti nėš­čioms, mai­ti­nan­čioms kū­di­kį mo­te­rims, jau­nuo­liams iki 18 m., žmo­nėms, ku­rių dan­tys ap­tru­pė­ję, pa­žeis­ti ka­rie­so, tiems, ku­rie ser­ga dan­te­nų li­go­mis, ne­šio­jan­tiems bre­ke­tus, esant aler­gi­jai ba­li­nan­čioms me­džia­goms, kai dan­tys ypač jaut­rūs, ser­gan­tiems skran­džio, virš­ki­ni­mo or­ga­nų li­go­mis. Ba­li­ni­mas nei­gia­mai vei­kia he­lio plom­bas – ok­si­da­ci­ja kei­čia jų pa­vir­šiaus struk­tū­rą. Jis nee­fek­ty­vus rū­kan­tiems.
Svar­bu pri­si­min­ti, kad iš­ba­lin­ti ga­li­ma tik na­tū­ra­lius dan­tis. Plom­bos, pro­te­zai, vai­ni­kė­liai į ba­li­ni­mo me­džia­gą ne­rea­guo­ja.

Dan­tų spal­vin­to­jai
Dan­tų spal­va kin­ta dėl išo­ri­nių (pra­stos bur­nos hi­gie­nos, rū­ky­mo, ka­vos, ar­ba­tos, vai­sių sul­čių, rau­do­no­jo vy­no, bu­ro­kė­lių, mor­kų, ga­zuo­tų gė­ri­mų, kai ku­rių vais­tų var­to­ji­mo, ypač tet­ra­cik­li­no an­ti­bio­ti­kų) ir vi­di­nių (pa­vel­di­mu­mo, se­nė­ji­mo, li­gų) prie­žas­čių.
Įta­kos ba­li­ni­mo pro­ce­dū­rų efek­ty­vu­mui tu­ri dan­ties struk­tū­ra, ema­lio sto­ris, įgim­tas jo at­spal­vis, pig­men­to rū­šis, am­žius, mi­ty­ba, ža­lin­gi įpro­čiai, hi­gie­na. Gels­vi dan­tys bą­la leng­viau nei rus­vi. Pilkš­vus dan­tis iš­ba­lin­ti sun­kiau­sia.
Po ba­li­ni­mo pro­ce­dū­ros dan­tys vi­sa­da bus švie­ses­ni, nei bu­vo anks­čiau. Ypač ge­ri re­zul­ta­tai ga­li iš­lik­ti po­rą me­tų, jei tin­ka­mai rū­pin­si­tės bur­nos hi­gie­na, ma­žiau var­to­si­te da­žan­čių mais­to pro­duk­tų, ka­vos, juo­dos ar­ba­tos, rau­do­no vy­no, me­si­te rū­ky­ti.
Prieš ba­li­nant dan­tis bū­ti­na nu­va­ly­ti dan­tų ap­na­šas ir ak­me­nis, tad bū­ti­na ap­si­lan­ky­ti pas bur­nos hi­gie­nis­tą. Rei­kė­tų pa­si­tar­ti ir su gy­dy­to­ju odon­to­lo­gu, jei ren­gia­tės dan­tis ba­lin­ti sa­va­ran­kiš­kai. Odon­to­lo­gas pa­rinks tin­ka­miau­sią bū­dą, įspės apie ri­zi­ką, pa­tars, kaip elg­tis iš­ba­li­nus dan­tis.
 

Kaip ne­tap­ti rek­la­mos au­ka
Nors dan­tų ba­li­ni­mo rek­la­mos ti­ki­na, kad pro­ce­dū­ra yra vi­siš­kai sau­gi ir ne­kei­čia dan­ties struk­tū­ros, pa­ty­ru­sių odon­to­lo­gų duo­me­ni­mis, tai ne vi­sai tie­sa. Stip­rių pa­ken­ki­mų ne­bū­na, bet ba­li­na­mi dan­tys neiš­ven­gia­mai minkš­tė­ja, to­dėl po pro­ce­dū­rų nau­do­ja­mi fluo­ri­dų pre­pa­ra­tai dan­tų kie­tu­mui grą­žin­ti. Ba­li­na­mi dan­tys ne tik minkš­tė­ja, bet ir grei­čiau dy­la.

Dan­tų ba­li­ni­mą spar­ti­nant ši­lu­ma – lem­po­mis ar la­ze­riu, pro­ce­sas pa­spar­tė­ja, bet pa­di­dė­ja ir ri­zi­ka. Ir prie­šin­gai, kuo dan­tys ba­li­na­mi švel­niau, pa­leng­va, kuo ma­žes­nės kon­cent­ra­ci­jos pre­pa­ra­tas, tuo ma­žiau jie pa­žei­džia­mi. Svar­biau­sia pro­ce­dū­rą pa­ti­kė­ti pro­fe­sio­na­lams, nors ta­da ji bran­ges­nė.
Ša­lu­ti­niai reiš­ki­niai yra lai­ki­ni: ga­li pa­di­dė­ti dan­tų jaut­ru­mas ir švel­niai su­dirg­ti minkš­tie­ji bur­nos au­di­niai, ypač dan­te­nos. Abu šie reiš­ki­niai yra lai­ki­ni ir bai­gus ba­li­ni­mą praei­na po 1-3 die­nų.

Ži­no­ma, be­sai­kis ba­li­ni­mo me­džia­gų var­to­ji­mas ga­li pa­žeis­ti dan­ties ema­lį, ypač nau­do­jant na­tū­ra­lius na­mi­nius ba­li­ni­mo me­to­dus, kai nau­do­ja­mos vai­sių rūgš­tys.

Pa­vo­jin­ga tuoj po ba­li­ni­mo dan­tis va­ly­ti pa­sta su ab­ra­zy­vais, ją nau­do­ti daž­niau, nei re­ko­men­duo­ja­ma. Tam tik­rą lai­ką jo­kiu bū­du ne­ga­li­ma nau­do­ti ir kie­to dan­tų še­pe­tė­lio, nes jis di­li­na ema­lį. Ba­li­ni­mo pro­ce­dū­rų me­tu ir po jų ne­re­ko­men­duo­ja­mi rūgš­tūs, da­žan­tys pro­duk­tai – rau­do­nas vy­nas, ka­va, ypač spal­vo­ti gai­vie­ji gė­ri­mai.
Ba­li­ni­mo efek­tas ga­li tęs­tis nuo ke­le­to mė­ne­sių iki ke­le­rių me­tų, pri­klau­so­mai nuo pa­cien­to gy­ve­ni­mo bū­do. Dan­tis iš­ba­lin­ti ga­li­ma nuo dvie­jų iki še­šių at­spal­vių.

Kas yra ba­li­ni­mas?
Tra­di­ciš­kai dan­tys ba­li­na­mi van­de­ni­lio ar­ba kar­ba­mi­do pe­rok­si­du. Kar­ba­mi­do pe­rok­si­das iš lė­to sky­la bur­no­je į van­de­ni­lio pe­rok­si­dą (rea­guo­da­mas su van­de­niu iš sei­lių). Už­te­ptas ant dan­tų, pe­rok­si­das sky­la į van­de­nį ir lais­vą­jį de­guo­nį. Bū­da­mas che­miš­kai la­bai ak­ty­vus, ok­si­duo­da­ma­sis jis skai­do di­des­nius or­ga­ni­nius jun­gi­nius į smul­kes­nius. Di­de­lės mo­le­ku­lės dan­tų ema­lio vi­du­je yra pig­men­tuo­ti jun­gi­niai. Vei­kia­mi de­guo­nies, jie sky­la į trum­pes­nes ang­lies gran­di­nes tu­rin­čius jun­gi­nius. Spal­vą tu­rin­tys jun­gi­niai iš­bą­la.
Ba­li­ni­mo pro­ce­są ga­li­ma pa­spar­tin­ti švie­sa ar­ba la­ze­rio spin­du­liais.
Pra­dė­ta nau­do­ti ba­li­ni­mo sis­te­ma be pe­rok­si­do – su reak­ty­viuo­ju de­guo­ni­mi, ku­ris tu­ri ba­li­na­mą­jį po­vei­kį, bet be ša­lu­ti­nių reiš­ki­nių. Yra ir ba­li­ni­mo me­džia­gų, ku­rio­se yra kal­cio jo­nų, dėl ku­rių pra­ran­da­ma ma­žiau mi­ne­ra­lų ema­ly­je.

Na­muo­se ar gy­dy­to­jo kė­dė­je?
Bet ko­kios ba­li­ni­mo me­džia­gos po­vei­kis pri­klau­so nuo me­džia­gos kon­cent­ra­ci­jos ir ba­li­ni­mo truk­mės.
Rek­la­ma mums siū­lo įvai­rių bū­dų ir pro­duk­tų, ta­čiau prieš per­kant rei­kė­tų pa­si­do­mė­ti, ar tik­rai su­lauk­si­te no­ri­mo efek­to.
Na­mi­niai ba­li­ni­mo bū­dai:
Ba­li­nan­ti dan­tų pa­sta. Jo­je daž­niau­siai nau­do­ja­mi dan­tis ba­li­nan­tys pro­duk­tai, ta­čiau pa­sta dan­tų ne­ba­li­na, tik pa­švie­si­na, grą­ži­na na­tū­ra­lų bal­tu­mą. Vi­sos dan­tų pa­stos ša­li­na dė­mes, tik ba­li­nan­čios tu­ri dau­giau švei­čia­mų­jų me­džia­gų (aliu­mi­nio ok­si­do, si­li­cio, so­dos) ir pe­rok­si­dų, ku­rie pa­švie­si­na dan­tis. Rei­kė­tų ne­pa­mirš­ti, kad to­kios pa­stos nu­va­lo ne tik dė­mes, bet ir da­lį ema­lio, tad il­ga­lai­kis ne­pert­rau­kia­mas ba­li­nan­čios pa­stos nau­do­ji­mas silp­ni­na ema­lį.
Ba­li­ni­mas kram­to­mą­ja gu­ma. Pa­gei­dau­ja­mo po­vei­kio tik­rai ne­su­lauk­si­te, nes per trum­pas kon­tak­to lai­kas, per ma­ža ba­li­nan­čios me­džia­gos kon­cent­ra­ci­ja.
Ba­li­ni­mas pieš­tu­ku, tep­tu­ku. To­kių prie­mo­nių pri­va­lu­mas – pa­ly­gin­ti pi­gu, ne­rei­kia ka­pos, tin­ka vie­nam dan­čiui. Ta­čiau yra ir trū­ku­mų – ma­žas kon­tak­to lai­kas, ne­di­de­lis efek­tas, be to, ken­kia dan­te­noms.
Ba­li­ni­mas juos­te­lė­mis. Jos ne­pa­sie­kia šo­ni­nių dan­tų ir ken­kia dan­te­noms, ta­čiau yra są­ly­gi­nai pi­gios ir ne­rei­kia ka­pos.
Ba­li­ni­mo skys­tis. Rea­laus pa­ba­li­mo nė­ra.
Uni­ver­sa­lios ba­li­ni­mo ka­pos, įsi­gy­tos vais­ti­nė­je, ir ba­li­ni­mo ge­lis. To­kios ka­pos yra ne­tiks­lios, ba­li­ni­mo me­džia­ga pa­si­skirs­to ne­to­ly­giai. Trū­ku­mai: pa­žei­džia­mos dan­te­nos, nu­ry­ja­ma da­lis ba­li­na­mo­sios me­džia­gos.
Ba­li­ni­mas ka­po­mis efek­ty­ves­nis už ba­li­ni­mą juos­te­lė­mis, o ba­li­ni­mas juos­te­lė­mis – už ba­li­ni­mą pieš­tu­ku.
 

Pro­fe­sio­na­lūs dan­tų ba­li­ni­mo bū­dai:
Na­mie ka­po­mis. Po gy­dy­to­jo odon­to­lo­go kon­sul­ta­ci­jos pa­cien­tui nui­ma­mi dan­tų at­spau­dai, pa­da­ro­mos dan­tų ka­pos. Ka­pos yra pa­ga­min­tos iš elas­tin­gos me­džia­gos ir ne­su­ke­lia bur­no­je dis­kom­for­to jaus­mo, ap­sau­go ap­lin­ki­nius au­di­nius nuo pa­žei­di­mų. Įs­pau­dus į vi­dų ba­li­na­mo­sios že­lė, už­de­da­mos ant dan­tų. Tai kar­to­ja­ma 10-14 kar­tų.

Na­mie sau­gu­mo su­me­ti­mais nau­do­ja­mos silp­nes­nės kon­cent­ra­ci­jos ba­li­ni­mo me­džia­gos, to­dėl pro­ce­sas trun­ka il­giau. Kli­ni­ko­se, pri­žiū­rint pa­ty­ru­siems spe­cia­lis­tams, jos yra stip­res­nės kon­cent­ra­ci­jos, tad efek­to pa­sie­kia­ma grei­čiau, už­ten­ka vie­no ar ke­lių kar­tų.
Švie­sa ar­ba la­ze­riu ak­ty­vi­na­mas ba­li­ni­mas. Ant dan­ties už­te­pa­mas di­de­lės kon­cent­ra­ci­jos ba­li­ni­mo ge­lis (apie 35 pro­c. van­de­ni­lio pe­rok­si­do – vie­na di­džiau­sių kon­cent­ra­ci­jų, pa­ly­gin­ti su ki­tais dan­tų ba­li­ni­mo me­to­dais), la­ze­rio sklei­džia­ma švie­sa ab­sor­buo­ja (pri­trau­kia) tam­ses­nes da­le­les, pig­men­tus iš dan­ties. Ak­ty­vi­nant ba­li­ni­mą švie­sa, pro­ce­sas pa­spar­tė­ja, bet kais­ta dan­ties au­di­niai, o tai tu­ri nei­gia­mą po­vei­kį.
Neak­ty­vi­na­mas ba­li­ni­mas. Jo me­tu už­te­pa­ma di­de­lės kon­cent­ra­ci­jos že­lė ir ba­li­na­ma 45 min.

Na­tū­ra­lūs dan­tų ba­li­ni­mo bū­dai:
Iš gi­mi­nių, drau­gų ar pa­žįs­ta­mų ga­li­ma iš­girs­ti įvai­rių na­mi­nių ba­li­ni­mo prie­mo­nių. Kai ku­rios iš jų ga­li bū­ti la­bai pa­vo­jin­gos jums ir jū­sų dan­tims. Daž­niau­siai nau­do­ja­mos prie­mo­nės: cit­ri­nos sul­tys, braš­kės, obuo­liai, kie­tos ir traš­kios dar­žo­vės (mor­kos, sa­lie­rai, agur­kai), me­džio pe­le­nai, ke­pi­mo so­da, pe­rok­si­das, jū­ros drus­ka, ac­tas. Šios me­džia­gos ga­li ne­grįž­ta­mai pa­žeis­ti dan­tų ema­lį, su­kel­ti dan­tų jaut­ru­mą.
 

Tie­sa apie ba­li­nan­čią pa­stą
Ga­min­to­jai siū­lo di­de­lį ba­li­na­mų­jų pa­stų pa­si­rin­ki­mą, ta­čiau kaip iš­si­rink­ti tin­ka­miau­sią? Pai­nia­vą ke­lia tai, kad ant pa­stų ra­šo­mas žo­dis „whi­te­ning“ reiš­kia švie­si­ni­mą, o ba­li­ni­mas va­di­na­mas „blea­ching“. Lie­tu­vo­je ba­li­nan­čia pa­sta ne­pre­kiau­ja­ma.
Pas­tos, pa­ženk­lin­tos „whi­te­ning“ už­ra­šu, tik pa­švie­si­na dan­ties pa­vir­šių, ne­lei­džia ant jo for­muo­tis pig­men­tui, o spal­va lie­ka ko­kia bu­vu­si.
Švie­si­na­mo­ji pa­sta vei­kia skir­tin­gai, pri­klau­so­mai nuo su­dė­ties. Vie­no­se yra kie­tų­jų da­le­lių, so­dos, si­li­cio ar­ba ko­ra­lų ga­ba­lė­lių, ku­rie brau­kia­mi per dan­ties pa­vir­šių še­pe­tė­liu me­cha­niš­kai nu­tri­na pig­men­tą. Pa­vo­jin­ga tai, kad kar­tu tri­na­mas ir ema­lis. Jis ir šiaip vi­są gy­ve­ni­mą po tru­pu­tį dė­vi­si kram­tant, grie­žiant dan­ti­mis, to­dėl vy­res­nių žmo­nių ema­lio sluoks­nis plo­nė­ja ir priar­tė­ja den­ti­nas, ku­ris yra gels­vas ir dan­tys at­ro­do tam­ses­ni, gels­ves­ni. Tai­gi su švie­si­nan­čia pa­sta rei­kė­tų elg­tis at­sar­giau – be sai­ko ja va­ly­da­mi dan­tis, ga­li­me dar su­plo­nin­ti ema­lį ir su­lauk­ti prie­šin­go efek­to – su­plo­nė­jus ema­liui dan­tis tam­sė­ja.
Kai ku­rio­se pa­sto­se yra pe­rok­si­do, ta­čiau jo kon­cent­ra­ci­ja ma­ža, tad bū­tų nai­vu ti­kė­tis ba­li­na­mo­jo po­vei­kio. To­kios pa­stos tik su­tei­kia šva­ros po­jū­tį.

Tai ken­kia ar ne?
Ty­ri­mais pa­tvir­tin­ta, kad ba­li­na­mo­sios prie­mo­nės kar­ba­mi­do ar­ba van­de­ni­lio pe­rok­si­do pa­grin­du dan­tims ne­ken­kia ar­ba ken­kia la­bai ne­daug, nes to­kių prie­mo­nių rūgš­tin­gu­mo ly­gis (pH) yra neut­ra­lus.
Net di­džiau­sių skep­ti­kų nuo­mo­nė pa­si­kei­tė, kai bu­vo įro­dy­ta, kad dan­tų ba­li­ni­mas kar­ba­mi­do ar van­de­ni­lio pe­rok­si­du ne­tu­ri jo­kio nei­gia­mo ša­lu­ti­nio po­vei­kio dan­tims.

Kli­ni­ki­niai ty­ri­mai pa­grin­dė, kad dan­tų ba­li­ni­mas ne­kei­čia dan­ties ema­lio struk­tū­ros. Be­je, kli­ni­ki­nia­me ty­ri­me da­ly­va­vu­sių pa­cien­tų dan­tys bu­vo ap­žiū­rė­ti net po 10 me­tų ir tai lei­do da­ry­ti iš­va­dą, jog dan­tų ba­li­ni­mas ne­tu­ri nei trum­pa­lai­kio, nei il­ga­lai­kio nei­gia­mo po­vei­kio dan­tų ema­liui. Kai ku­rie au­to­riai dan­tų ba­li­ni­mo po­vei­kį ema­liui pri­ly­gi­na „Co­ca-Co­los“, „Pep­si“ ar vai­sių sul­čių nei­gia­mam po­vei­kiui. JAV bu­vo at­lik­tas ban­dy­mas, ku­rio me­tu iš­rau­tas dan­tis sa­vai­tę bu­vo pa­merk­tas į „Co­ca-Co­lą“ ir į 38% ba­li­ni­mo sis­te­mą. Nus­ta­ty­ta, kad ema­liui la­biau pa­ken­kė „Co­ca-Co­la“!

Agnė Markevičienė (Gairionytė)

http://savaitrastis.siauliaiplius.lt/main/turinys/sveikata/1/7448