Dantų šalinimas. Viena dažniausių procedūrų kasdienėje praktikoje. Dantys gali būti šalinami dėl įvairių priežasčių: ortodontinio gydymo tikslu, šaknų kanalų gydymo nesėkmių, gilaus ėduonies, lėtinio periodontito ir kt. Procedūra dažniausiai neskausminga, atliekama vietinėje nejautroje. Po danties pašalinimo žaizda yra sutvarkoma, paaiškinamas pooperacinis režimas, kurio būtina laikytis.

Neišdygusių dantų šalinimas (retinuotų, protinių) – susiformavę, tačiau taip ir neišdygę dantys neatlieka kramtymo funkcijos, todėl rekomenduojama juos pašalinti.

Kada reikalinga šalinti protinį ar retinuotą dantį? 

• Nepilnai išdygusį protinį dantį gali dengti dalis dantenų, po kuriomis gali kauptis apnašos, maisto likučių, bakterijų, kurios sukels minkštųjų audinių uždegimą, lydimą skausmo, paburkimo, kartais temperatūros ir tinimo. Tokie uždegimai gali kartotis.
• Netaisyklingai išdygęs protinis dantis gali traumuoti aplinkinius minkštuosius audinius.
• Dėl netaisyklingos protinio danties padėties jis gali remtis į gretimus dantis ir tirpdyti jų šaknis ar sąlygoti ėduonies atsiradimą.
• Esant protinio danties kariesui, dėl sudėtingo priėjimo ir abejotino gydymo rekomenduojama dantį šalinti.
• Jei etinuoto danties padėtis trukdo gretimų dantų dygimui arba sąlygoja dantų susigrūdimą.

Chirurginis kaulo ir dantenų aplink danties šaknį koregavimas. Esant ėduonies ar danties lūžio ribai po dantenomis, būtina šią ribą iškelti virš dantenų norint kokybiškai sugydyti kanalus, suplombuoti ar suprotezuoti dantį. Taip pat procedūra reikalinga norint suformuoti tolygų dantenų kontūrą prieš estetinį plombavimą arba protezavimą.

Pašalinus dantį kaulas toje vietoje ima nykti. Priklausomai nuo paciento anatominių ypatybių ir laiko, praėjusio po danties šalinimo, likusio kaulo danties implantui gali neužtekti. Tai dažna problema viršutiniame žandikaulyje šoninių dantų srityje. Tokiais atvejais reikalinga atlikti sinuso dugno pakėlimo operaciją ir kaulo priauginimą planuojamoje implantuoti vietoje. Procedūra atliekama vietinėje nejautroje, atkėlus dantenų lopą, per kaulą yra prieinama prie sinuso membranos, kuri yra atkeliama ir po ja pridedama kaulo pakaitalo. Esant palankiai situacijai implantuoti galima tos pačios procedūros metu. Kartais, kai nuosavo kaulo implanto stabilumui neužtenka, implantacija atidedama 6-8 mėn. po sinuso pakėlimo.

Alveolito gydymas – uždegimo gydymas, kurį sukelia po danties traukimo alveolėje (kaulinėje vietoje, kurioje buvo danties šaknis) prasidėjusi infekcija, kurią sukelia nesusiformavęs arba iškritęs krešulys.

Lūpos pasaitėlio plastika – tai procedūra, kurios metu pašalinama lūpos pasaitėlio dalis. Kai lūpos pasaitėlis yra prisitvirtinęs per aukštai, jis gali traumuoti danteną, ko pasekoje atsiranda dantenų recesija. Taip pat būna atvejų, kai lūpos pasaitėlis įauga į tarpdantinį spenelį ir trukto susidaryti glaudžiam dantų kontaktui – atsiranda tarpas tarp dantų. Tokiais atvejais vietinėje nejautroje atliekama pasaitėlio plastika, paslenkant jį aukščiau lūpos.

Liežuvio pasaitėlio plastika – kai liežuvio pasaitėlis būna per trumpas, pacientui gali būti sunku ištarti kai kuriuos garsus. Vietinėje nejautroje atliekama liežuvio pasaitėlio plastika.

Fiksuotų dantenų sukūrimas – tai minkštųjų audinių priauginimas reikiamoje vietoje. Minkštųjų audinių stabilumui aplink dantį ar implantą palaikyti, reikalingas pakankamas kiekis fiksuotų dantenų. Kai fiksuotų dantenų aplink dantį ar implantą trūksta, gali vystytis dantenų uždegimas, atsirasti recesija. Fiksuotos dantenos sukuriamos imant nuosavų audinių iš gomurio arba audinių pakaitalą ir fiksuojant juos siūlėmis reikiamoje vietoje. Siūlai išimami po 10-14 dienų.

Prieangio gilinimas (plastika) – netekus dantų žandikaulių alveolinė atauga palaipsniui rezorbuojasi, atrofuojasi, nyksta. Dėl to prarandamas alveolinės ataugos aukštis, pablogėja protezo retencija. Atliekant burnos prieangio plastiką, kiek žemiau prisitvirtina raumenys ir pagerėja išimamo protezo retencija.

dantenų nusmukimas žemyn. To pasekmėje pablogėja estetika, dantys gali pasidaryti jautrūs, pasunkėja dantų išsivalymas, gali prasidėti šakninis ėduonis. Dantenų recesijos uždengimas. Tai chirurginis apsinuoginusių dantų šaknų uždengimas. Procedūros metu imamas nuosavo audinio transplantatas iš gomurio ir dedamas po dantena reikiamoje vietoje. Tokiu būdu yra uždengiama dantenų recesija ir dantena pastorinama. Pastorinta dantena tampa stabilesnė ir sumažėja tikimybė dantenų recesijai atsinaujinti ir progresuoti.

Dantenų recesijos atsiradimo priežastys gali būti įvairios:

• Netaisyklingas sąkandis
• Ortodontinio gydymo pasekmė
• Trauminis dantų valymas
• Plonos dantenos
• Aukštai prisitvirtinę lūpų pasaitėliai
• Fiksuotų dantenų trūkumas

Priklausomai nuo pažeidimo laipsnio, dantenų recesija gali būti sėkmingai gydoma chirurginiu būdu.

Šaknies viršūnės rezekcija –   tai procedūra, kurios metu pašalinami infekcijos židiniai nuo dantų šaknų viršūnių.

Hemisekcija – tai procedūra, kurios metu daugiašaknio danties šaknys yra atskiriamos.

Kaulo augmentacija (priauginimas) – tai procedūra, kurios metu yra horizontaliai ir/ar vertikaliai priauginamas kaulas. Procedūros metodika parenkama individualiai pagal situaciją.

Cistos šalinimas – tai kaulo pažeidimas aplink danties šaknies viršūnę, jo pašalinimas.