Naujienos

Žmo­gus mie­go ka­ra­lys­tė­je pra­lei­džia be­veik treč­da­lį sa­vo gy­ve­ni­mo. Nuo mie­go ko­ky­bės pri­klau­so jo fi­zi­nė ir emo­ci­nė bū­se­na. Tai es­mi­nis gy­ve­ni­mo po­rei­kis, toks pat svar­bus žmo­gaus gy­vy­bei pa­lai­ky­ti kaip oras, mais­tas ir van­duo. Šiuo­lai­ki­nis gy­ve­ni­mo tem­pas dau­ge­lį die­nos dar­bų ir lais­va­lai­kio for­mų per­ke­lia į nak­tį. Ta­čiau mie­gas yra rim­tas ir žmo­gaus or­ga­niz­mui svar­bus da­ly­kas. Mie­gant at­ku­ria­mos pro­ti­nės ir fi­zi­nės jė­gos, stip­ri­na­ma at­min­tis. Nak­ties poil­sis taip pat la­bai svar­bus or­ga­niz­mo imu­ni­nei sis­te­mai. Il­sin­tis kau­pia­ma ne tik nau­ja ener­gi­ja, bet ir svar­bios ak­ty­vio­sios me­džia­gos, rei­ka­lin­gos or­ga­niz­mo gy­ny­bi­nei sis­te­mai ko­vo­jant su per­ša­li­mo li­go­mis ir in­fek­ci­jo­mis.

Maž­daug pu­sė pa­sau­lio gy­ven­to­jų ri­zi­kuo­ja su­si­dur­ti ar jau su­si­du­ria su ko­kio­mis nors mie­go pro­ble­mo­mis. Tiems, ku­riuos kan­ki­na ne­mi­ga, mie­gas tam­pa iš­sva­jo­ta pra­ban­ga. Be to, mie­go su­tri­ki­mai smar­kiai su­stip­ri­na ki­tų li­gų po­vei­kį.

Pir­mie­ji po­žy­miai
Tik ge­rai iš­si­mie­go­jęs žmo­gus bū­na dar­bin­gas, žva­lus, ge­ros nuo­tai­kos. Kai tai ne­pa­vyks­ta, nu­ken­čia vi­si gy­ve­ni­mo as­pek­tai. Da­bar maž­daug pu­sė pa­sau­lio gy­ven­to­jų ri­zi­kuo­ja su­si­dur­ti ar jau su­si­du­ria su ko­kio­mis nors mie­go pro­ble­mo­mis. Tiems, ku­riuos kan­ki­na ne­mi­ga, mie­gas tam­pa iš­sva­jo­ta pra­ban­ga. Be to, mie­go su­tri­ki­mai smar­kiai su­stip­ri­na ki­tų li­gų po­vei­kį.
Vie­nas iš dau­giau nei 90 mie­go su­tri­ki­mų, pa­si­reiš­kian­tis kvė­pa­vi­mo su­tri­ki­mu mie­gant – tai mie­go ap­nė­ja. Ne­gy­do­ma ji truk­do ko­ky­biš­kai iš­si­mie­go­ti. Kai kvė­pa­vi­mas su­sto­ja de­šimt ar dau­giau se­kun­džių, o per va­lan­dą bū­na ke­le­tas to­kių pau­zių, žmo­gus iš­mu­ša­mas iš na­tū­ra­laus mie­go rit­mo. Tai reiš­kia, kad ser­gan­tis žmo­gus dau­giau lai­ko pra­lei­džia pa­vir­ši­nio mie­go fa­zė­je nei gi­laus, at­sta­to­mo­jo, ku­ris ypač svar­bus tam, kad bū­tu­mė­te ener­gin­gas, pro­tiš­kai ir fi­ziš­kai pro­duk­ty­vus die­ną.

Nors mie­go ap­nė­ja gy­do­ma, la­bai daž­nai ji lai­ku ne­diag­no­zuo­ja­ma. Ne­gy­do­ma mie­go ap­nė­ja ga­li bū­ti pa­vo­jin­ga gy­vy­bei, to­dėl la­bai svar­bu lai­ku kreip­tis į gy­dy­to­jus, jei jūs ar jū­sų my­li­ma­sis įta­ria­te ja ser­gą.
Rei­kė­tų su­si­rū­pin­ti pa­ju­tus bent vie­ną iš pa­grin­di­nių li­gos simp­to­mų: gar­sų ar lė­ti­nį knar­ki­mą, pri­slo­pin­tą šnarpš­ti­mą ar at­si­du­si­mą, kvė­pa­vi­mo nu­trū­ki­mo epi­zo­dus mie­gant, mie­guis­tu­mą die­ną, ne­pai­sant mie­go­ji­mo truk­mės, pra­bu­dus jun­ta­mą sau­su­mą bur­no­je, ryk­lės per­štė­ji­mą, ne­ra­mų mie­gą bei ne­mi­gą.

Ar tai tik knar­ki­mas?
Ne kiek­vie­nas, ku­ris knar­kia, ser­ga mie­go ap­nė­ja ir ne kiek­vie­nas, ku­ris ser­ga, knar­kia. Tai kaip at­skir­ti? Ge­riau­siai li­gą api­bū­di­nan­tis veiks­nys – sa­vi­jau­ta die­ną. Nor­ma­lus knar­ki­mas nė­ra su­si­jęs su mie­go ko­ky­be taip, kaip mie­go ap­nė­ja, kai ken­čia­te nuo di­de­lio nuo­var­gio ir mie­guis­tu­mo die­ną.
Kiek­vie­nas ga­li sirg­ti mie­go ap­nė­ja – jau­ni, se­ni, vy­rai, mo­te­rys ir ne­tgi vai­kai. La­biau ja sirg­ti ri­zi­kuo­ja 65 m. ir vy­res­ni, tu­rin­tys ant­svo­rio, rū­kan­tys vy­rai. Ki­ti veiks­niai: sto­ras kak­las, pa­kry­pu­si no­sies per­tva­ra, nu­sklemb­tas smak­ras, pa­di­dė­ju­sios ton­zi­lės ar ade­noi­dai (daž­niau­sia vai­kų sir­gi­mo prie­žas­tis).
 

Ten­ka keis­ti įpro­čius
Vie­nas svar­biau­sių da­ly­kų, pa­de­dan­čių sėk­min­gai gy­dy­ti mie­go ap­nė­ją, yra ne­mi­gos prie­žas­čių ana­li­zė ir su­vo­ki­mas. Pa­cien­tas tu­ri bū­ti­nai kreip­tis į spe­cia­lis­tus, ku­rie tu­rė­tų iš­tir­ti kvė­pa­vi­mo ta­kus, kad ras­tų su­siau­rė­ju­sią kvė­pa­vi­mo ta­kų vie­tą. Mie­gan­čiam pa­cien­tui at­lie­ka­mi spe­cia­lūs ty­ri­mai: ma­tuo­ja­mas de­guo­nies kie­kis krau­jy­je, įra­šo­mi knar­ki­mo gar­sai, oro ju­dė­ji­mas pro bur­ną ir no­sį, krū­ti­nės ju­de­siai, ma­tuo­ja­mas ir mie­go gy­lis, ko­jų ju­de­siai ir kt. Svar­bu įsi­ti­kin­ti, kad mie­guis­tu­mo ne­su­ke­lia ki­tos prie­žas­tys.
Švel­ni mie­go ap­nė­ja gy­do­ma kei­čiant įpro­čius. Pa­tar­ti­na nu­mes­ti svo­rio, mes­ti rū­ky­ti, veng­ti al­ko­ho­lio, mig­do­mų­jų ir ra­mi­na­mų­jų vais­tų, dvi va­lan­das prieš mie­gą veng­ti ko­fei­no ir ne­val­gy­ti, lai­ky­tis mie­go re­ži­mo, mie­go­ti ant šo­no, aukš­čiau pa­kel­ta gal­va.
Yra su­kur­ti bur­nos įtai­sai, pa­de­dan­tys pa­lai­ky­ti lais­vus kvė­pa­vi­mo ta­kus, ku­rie ga­li su­ma­žin­ti knar­ki­mą trim skir­tin­gais bū­dais. Kai ku­rie įtai­sai pa­trau­kia žan­di­kau­lį į prie­kį, ki­ti pa­ke­lia minkš­tąjį go­mu­rį, tre­ti pri­lai­ko lie­žu­vį, kad neužk­ris­tų at­gal ir ne­blo­kuo­tų kvė­pa­vi­mo.
Taip pat po­pu­lia­rus gy­dy­mo bū­das – tei­gia­mo slė­gio apa­ra­tas. Jis, su­jung­tas su ant vei­do už­dė­ta kau­ke, pa­lai­ko oro slė­gį kvė­pa­vi­mo ta­kuo­se ir ne­lei­džia jiems su­bliūkš­ti. Nau­do­jant to­kį apa­ra­tą, pa­sie­kia­mas ge­ras gy­dy­mo efek­ty­vu­mas, ta­čiau prie­tai­są to­le­ruo­ja tik apie 45 pro­c. li­go­nių. La­bai svar­bu, kad apa­ra­tą pri­tai­ky­tų gy­dy­to­jas. Bū­ti­na pas spe­cia­lis­tą lan­ky­tis pro­fi­lak­tiš­kai. Vi­si šie spe­cia­lūs prie­tai­sai iš pra­džių ke­lia tam tik­rą dis­kom­for­tą bur­no­je, ta­čiau po ku­rio lai­ko pri­pran­ta­ma.

Chi­rur­gi­nis gy­dy­mas
Mie­go ap­nė­jos ne­ga­li­ma gy­dy­tis pa­čiam, var­to­jant be re­cep­to par­duo­da­mus vais­tus. Įta­rus šią li­gą, bū­ti­na kreip­tis į gy­dy­to­ją odon­to­lo­gą, bur­nos chi­rur­gą, vei­do ir žan­di­kau­lių chi­rur­gą, au­sų, no­sies ir gerk­lės li­gų spe­cia­lis­tą. Kai ne­pa­de­da kon­ser­va­ty­vios gy­dy­mo prie­mo­nės, tai­ko­mas chi­rur­gi­nis gy­dy­mo me­to­das.
Šis lė­ti­nis mie­go trū­ku­mas su­trik­do ne tik ra­mų žmo­gaus poil­sį, bet tu­ri ir daug skau­des­nių pa­da­ri­nių. Dėl su­lė­tė­ju­sių reflek­sų ir su­ma­žė­ju­sios kon­cent­ra­ci­jos pa­di­dė­ja ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų ri­zi­ka, ma­žė­ja dar­bo na­šu­mas, ky­la tar­pu­sa­vio san­ty­kių pro­ble­mų. Mie­go ap­nė­ja ga­li su­kel­ti rim­tų svei­ka­tos pro­ble­mų: dia­be­tą, pa­di­dė­ju­sį krau­jos­pū­dį, šir­dies li­gas, in­fark­tą, svo­rio prieau­gį, im­po­ten­ci­ją. Li­ga ga­li lem­ti dep­re­si­ją, ne­pro­duk­ty­vų dar­bą, su­trik­dy­ti mo­ky­mą­si. Tik lai­ku pa­ste­bė­ję li­gą ir tin­ka­mai gy­dy­da­mie­si ga­li­te kont­ro­liuo­ti simp­to­mus, su­si­grą­žin­ti ko­ky­biš­ką mie­gą ir pra­dė­ti mė­gau­tis gy­ve­ni­mu iš nau­jo.

Agnė Markevičienė (Gairionytė)

http://savaitrastis.siauliaiplius.lt/main/turinys/sveikata/1/7660