Atėjus šaltajam metų laikui, pasnigus ar įsivyravus šalčiui, padidėja įvairių traumų tikimybė. Be kaulų lūžių ir išnirimų, gana dažnos ir dantų traumos. Pastarosios dažnai įvyksta sportuojant, krentant, avarijų, buitinių konfliktų metu. Dantų pažeidimai gali būti netgi pavojingesni nei kiti kūno sužalojimai, nes dantys nesugyja kaip kiti kaulai, o pasekmės gali būti juntamos visą gyvenimą.
ei nutiko nelaimė, svarbiausia kuo skubiau kreiptis į gydytoją odontologą, nesvarbu, ar dantį išsimušėte, nusiskėlėte, ar tik užsigavote, nes gydymo sėkmė yra tiesiogiai susijusi su laiku, praėjusiu nuo trauminio pažeidimo iki pagalbos suteikimo. Traumos metu gali įvykti danties, jį supančių audinių pažeidimai, taip pat veido, odos, burnos gleivinės sužalojimai, kirstinės bei plėštinės žaizdos. Taip pat gali žūti danties gyvasis audinys – pulpa, pakisti danties jutimai ar spalva. Žuvus pulpai, dantį gali pradėti skaudėti, formuotis pūliniai, dantų šaknų cistos. Po to gali išsivystyti vėlyvesnės dantų traumų komplikacijos, pavyzdžiui, vidinis ir išorinis danties šaknies tirpimas arba danties šaknies suaugimas su kaulu. Dėl šių priežasčių galima netgi prarasti dantis. Gali būti pažeisti net ir gretimi dantys, atrodantys lyg būtų nenukentėję.
Užterštą išmušto danties paviršių rekomenduojama tiesiog nuplauti šaltu tekančiu vandeniu, neliečiant jo šaknies, t. y. laikant už vainiko. Jei yra skeveldrų ar nešvarumų burnoje, ją patartina išskalauti tekančiu vandeniu.
Rekomenduojama dantį ar danties dalį transportuoti seilėse (burnoje už skruosto ar inde, kur yra seilių; jei vaikas mažas ir negeba laikyti burnoje, tai gali padaryti tėvai), vėsiame piene ar fiziologiniame tirpale (jei skubiai įmanoma jų gauti). Vietoj vaistinėse parduodamo fiziologinio tirpalo galite naudoti kontaktiniams lęšiams laikyti skirtą skystį. Vanduo, kaip skystis, pasirenkamas blogiausiu atveju, nes suardo danties audinio gyvybingas ląsteles, tačiau geriau merkti į vandenį, nei laikyti nuskeltą danties dalį ar išmuštą dantį sausai.
Dažnai traumos nutinka vaikams mišriojo sąkandžio periodu ir tai gali turėti įtakos besiformuojantiems nuolatiniams dantims. Jei pažeisti pieniniai dantys ir iki jų kaitos likę nedaug laiko, tuomet išmušti pieniniai dantukai neatstatomi, jų „prigydyti“ nebandoma, tačiau vaiko būklę būtina stebėti.
Įvykus nuolatinių dantų traumai, pagalbos reikia ieškoti nedelsiant, nes laiko trukmė nuo traumos iki atvykimo pas gydytoją turi įtakos gijimui.
Prie sunkiausių dantų traumų, kurias lydi įvairios komplikacijos, yra priskiriamas danties įmušimas arba visiškas išnirimas. Visiškai išmušus dantį, geros baigties galima tikėtis, kai kreipiamasi į odontologą praėjus ne daugiau nei 30 min. (geriausia per 15-20 min.) po traumos, patalpinus dantį į transportinę terpę (seiles, vėsų pieną, fiziologinį tirpalą).
Atvykus pas odontologą, išmuštas dantis atstatomas į vietą, fiksuojamas specialiu įtvaru, paskiriami plataus veikimo spektro antibiotikai. Kai žaizda labai užteršta, skiriami skiepai stabligės profilaktikai. Suteikus pirmąją pagalbą labai svarbu, kad pacientas laikytųsi režimo: valgytų minkštą maistą, valytųsi dantis minkštu šepetėliu po kiekvieno valgio.
Įmušus dantį į žandikaulio vidų, gali prireikti burnos chirurgo ar ortodonto pagalbos, nes tokį dantį reikia atsargiai ištraukti.
Dantis traumos metu gali išnirti, tuomet skauda, trukdo sukąsti, tokiu atveju reikėtų sukandus švarios marlės gabalėlį pasirodyti gydytojui, kuris išnirusį dantį atstatys į vietą ir užfiksuos prie šalia esančių dantų specialiu įtvaru.
Įvykus komplikuotam danties vainiko lūžiui, kuomet pažeidžiama danties pulpa, kraujuojama iš danties, jis jautrus šaltam, šiltam maistui, kramtant. Tokiu atveju gydomas danties šaknies kanalas ir atstatomas vainikas plomba arba vainikėliu, priklausomai nuo defekto dydžio.
Lūžus danties šakniai, priklausomai nuo šaknies lūžio gylio, dantis yra arba įtveriamas, arba pašalinamas.
Jei tik nuskėlėte danties vainiką ir pažeidimas nesiekia pulpos, toks dantis atstatomas plomba arba priklijuojama lūžusi danties dalis.
Jokiu būdu neišmeskite arba stenkitės įvykio vietoje surasti net ir mažiausią skilusią danties dalį, nes dantį galima atkurti, panaudojant nuskilusį fragmentą.
Po gydymo dantis stebimas penkerius metus. Be to, reikia atsakingai vykdyti gydytojų nurodymus – ne tik skubiai kreiptis pagalbos, bet ir lankytis vėliau, nes dantų traumų baigtis sunkiai prognozuojama, o pasekmės kartais išryškėja po ilgo laikotarpio, kai kada pacientai jau net būna pamiršę apie patirtą traumą. Gali būti, kad ilgainiui danties nepavyks išsaugoti, bet tinkamai elgdamiesi sumažinsite galimų komplikacijų riziką, jos bus lengvesnės, galiausiai dantis bus išsaugotas kiek įmanoma ilgiau.
Kas antras vaikas iki 18 m. patiria dantų traumų. Daugiausia traumų patiria 2-4 m. ir 8-10 m. amžiaus vaikai. Dažnai tai nutinka sportuojant ar žaidžiant kieme, bėgiojant namuose.
Sportuojantys vaikai gali lengvai pažeisti dantis – sutrenkti, įskelti dantį ar net jo netekti. Siekiant apsaugoti vaiko dantis sportuojant, naudojama individualiai pagaminta apsauginė kapa – iš specialaus plastmasės lydinio pagaminta dantų apsauga, uždedama ant dantų sportuojant. Apsauga gaminama pagal individualų vaiko dantų atspaudą. Specialios vaiko dantims pritaikytos kapos padeda visiškai apsaugoti dantis ar bent jau maksimaliai sušvelninti nelaimingų atsitikimų pasekmes.
Dantų apsaugos priemonės turi būti gaminamos individualiai, nes jos yra gerokai stabilesnės, puikiai pritaikytos būtent tam vaikui, patogesnės ir efektyviau apsaugo dantis už tas, kurias galima pasigaminti namuose.
Dantų apsaugos priemonės rekomenduotinos ir epilepsijos priepuolio metu.
Agnė Markevičienė (Gairionytė)
2012-01-14
UAB Dantida
Žemaitės g. 17
I-V: 8:00-19:00
8 655 21155