Naujienos

Atė­jus šal­ta­jam me­tų lai­kui, pa­sni­gus ar įsi­vy­ra­vus šal­čiui, pa­di­dė­ja įvai­rių trau­mų ti­ki­my­bė. Be kau­lų lū­žių ir iš­ni­ri­mų, ga­na daž­nos ir dan­tų trau­mos. Pas­ta­ro­sios daž­nai įvyks­ta spor­tuo­jant, kren­tant, ava­ri­jų, bui­ti­nių konflik­tų me­tu. Dan­tų pa­žei­di­mai ga­li bū­ti ne­tgi pa­vo­jin­ges­ni nei ki­ti kū­no su­ža­lo­ji­mai, nes dan­tys ne­su­gy­ja kaip ki­ti kau­lai, o pa­sek­mės ga­li bū­ti jun­ta­mos vi­są gy­ve­ni­mą.

ei nu­ti­ko ne­lai­mė, svar­biau­sia kuo sku­biau kreip­tis į gy­dy­to­ją odon­to­lo­gą, ne­svar­bu, ar dan­tį iš­si­mu­šė­te, nu­si­skė­lė­te, ar tik už­si­ga­vo­te, nes gy­dy­mo sėk­mė yra tie­sio­giai su­si­ju­si su lai­ku, praė­ju­siu nuo trau­mi­nio pa­žei­di­mo iki pa­gal­bos su­tei­ki­mo. Trau­mos me­tu ga­li įvyk­ti dan­ties, jį su­pan­čių au­di­nių pa­žei­di­mai, taip pat vei­do, odos, bur­nos glei­vi­nės su­ža­lo­ji­mai, kirs­ti­nės bei plėš­ti­nės žaiz­dos. Taip pat ga­li žū­ti dan­ties gy­va­sis au­di­nys – pul­pa, pa­kis­ti dan­ties ju­ti­mai ar spal­va. Žu­vus pul­pai, dan­tį ga­li pra­dė­ti skau­dė­ti, for­muo­tis pū­li­niai, dan­tų šak­nų cis­tos. Po to ga­li iš­si­vys­ty­ti vė­ly­ves­nės dan­tų trau­mų komp­li­ka­ci­jos, pa­vyz­džiui, vi­di­nis ir išo­ri­nis dan­ties šak­nies tir­pi­mas ar­ba dan­ties šak­nies suau­gi­mas su kau­lu. Dėl šių prie­žas­čių ga­li­ma ne­tgi pra­ras­ti dan­tis. Ga­li bū­ti pa­žeis­ti net ir gre­ti­mi dan­tys, at­ro­dan­tys lyg bū­tų ne­nu­ken­tė­ję.

Svar­biau­sia – drėg­mė

Už­terš­tą iš­muš­to dan­ties pa­vir­šių re­ko­men­duo­ja­ma tie­siog nu­plau­ti šal­tu te­kan­čiu van­de­niu, ne­lie­čiant jo šak­nies, t. y. lai­kant už vai­ni­ko. Jei yra ske­veld­rų ar ne­šva­ru­mų bur­no­je, ją pa­tar­ti­na iš­ska­lau­ti te­kan­čiu van­de­niu.

Re­ko­men­duo­ja­ma dan­tį ar dan­ties da­lį trans­por­tuo­ti sei­lė­se (bur­no­je už skruos­to ar in­de, kur yra sei­lių; jei vai­kas ma­žas ir ne­ge­ba lai­ky­ti bur­no­je, tai ga­li pa­da­ry­ti tė­vai), vė­sia­me pie­ne ar fi­zio­lo­gi­nia­me tir­pa­le (jei sku­biai įma­no­ma jų gau­ti). Vie­toj vais­ti­nė­se par­duo­da­mo fi­zio­lo­gi­nio tir­pa­lo ga­li­te nau­do­ti kon­tak­ti­niams lę­šiams lai­ky­ti skir­tą skys­tį. Van­duo, kaip skys­tis, pa­si­ren­ka­mas blo­giau­siu at­ve­ju, nes suar­do dan­ties au­di­nio gy­vy­bin­gas ląs­te­les, ta­čiau ge­riau merk­ti į van­de­nį, nei lai­ky­ti nu­skel­tą dan­ties da­lį ar iš­muš­tą dan­tį sau­sai.

Daž­nai trau­mos nu­tin­ka vai­kams miš­rio­jo są­kan­džio pe­rio­du ir tai ga­li tu­rė­ti įta­kos be­si­for­muo­jan­tiems nuo­la­ti­niams dan­tims. Jei pa­žeis­ti pie­ni­niai dan­tys ir iki jų kai­tos li­kę ne­daug lai­ko, tuo­met iš­muš­ti pie­ni­niai dan­tu­kai neats­ta­to­mi, jų „pri­gy­dy­ti“ ne­ban­do­ma, ta­čiau vai­ko būk­lę bū­ti­na ste­bė­ti.

Ver­ta pa­sku­bė­ti

Įvy­kus nuo­la­ti­nių dan­tų trau­mai, pa­gal­bos rei­kia ieš­ko­ti ne­del­siant, nes lai­ko truk­mė nuo trau­mos iki at­vy­ki­mo pas gy­dy­to­ją tu­ri įta­kos gi­ji­mui.

Prie sun­kiau­sių dan­tų trau­mų, ku­rias ly­di įvai­rios komp­li­ka­ci­jos, yra pri­ski­ria­mas dan­ties įmu­ši­mas ar­ba vi­siš­kas iš­ni­ri­mas. Vi­siš­kai iš­mu­šus dan­tį, ge­ros baig­ties ga­li­ma ti­kė­tis, kai krei­pia­ma­si į odon­to­lo­gą praė­jus ne dau­giau nei 30 min. (ge­riau­sia per 15-20 min.) po trau­mos, pa­tal­pi­nus dan­tį į trans­por­ti­nę ter­pę (sei­les, vė­sų pie­ną, fi­zio­lo­gi­nį tir­pa­lą).

At­vy­kus pas odon­to­lo­gą, iš­muš­tas dan­tis at­sta­to­mas į vie­tą, fik­suo­ja­mas spe­cia­liu įtva­ru, pa­ski­ria­mi pla­taus vei­ki­mo spekt­ro an­ti­bio­ti­kai. Kai žaiz­da la­bai už­terš­ta, ski­ria­mi skie­pai stab­li­gės pro­fi­lak­ti­kai. Su­tei­kus pir­mą­ją pa­gal­bą la­bai svar­bu, kad pa­cien­tas lai­ky­tų­si re­ži­mo: val­gy­tų minkš­tą mais­tą, va­ly­tų­si dan­tis minkš­tu še­pe­tė­liu po kiek­vie­no val­gio.

Įmu­šus dan­tį į žan­di­kau­lio vi­dų, ga­li pri­reik­ti bur­nos chi­rur­go ar or­to­don­to pa­gal­bos, nes to­kį dan­tį rei­kia at­sar­giai iš­trauk­ti.

Dan­tis trau­mos me­tu ga­li iš­nir­ti, tuo­met skau­da, truk­do su­kąs­ti, to­kiu at­ve­ju rei­kė­tų su­kan­dus šva­rios mar­lės ga­ba­lė­lį pa­si­ro­dy­ti gy­dy­to­jui, ku­ris iš­ni­ru­sį dan­tį at­sta­tys į vie­tą ir už­fik­suos prie ša­lia esan­čių dan­tų spe­cia­liu įtva­ru.

Įvy­kus komp­li­kuo­tam dan­ties vai­ni­ko lū­žiui, kuo­met pa­žei­džia­ma dan­ties pul­pa, krau­juo­ja­ma iš dan­ties, jis jaut­rus šal­tam, šil­tam mais­tui, kram­tant. To­kiu at­ve­ju gy­do­mas dan­ties šak­nies ka­na­las ir at­sta­to­mas vai­ni­kas plom­ba ar­ba vai­ni­kė­liu, pri­klau­so­mai nuo de­fek­to dy­džio.

Lū­žus dan­ties šak­niai, pri­klau­so­mai nuo šak­nies lū­žio gy­lio, dan­tis yra ar­ba įtve­ria­mas, ar­ba pa­ša­li­na­mas.

Jei tik nu­skė­lė­te dan­ties vai­ni­ką ir pa­žei­di­mas ne­sie­kia pul­pos, toks dan­tis at­sta­to­mas plom­ba ar­ba pri­kli­juo­ja­ma lū­žu­si dan­ties da­lis.

Nus­ki­lo – neiš­mes­ki­te

Jo­kiu bū­du neiš­mes­ki­te ar­ba sten­ki­tės įvy­kio vie­to­je su­ras­ti net ir ma­žiau­sią ski­lu­sią dan­ties da­lį, nes dan­tį ga­li­ma at­kur­ti, pa­nau­do­jant nu­ski­lu­sį frag­men­tą.

Po gy­dy­mo dan­tis ste­bi­mas pen­ke­rius me­tus. Be to, rei­kia at­sa­kin­gai vyk­dy­ti gy­dy­to­jų nu­ro­dy­mus – ne tik sku­biai kreip­tis pa­gal­bos, bet ir lan­ky­tis vė­liau, nes dan­tų trau­mų baig­tis sun­kiai pro­gno­zuo­ja­ma, o pa­sek­mės kar­tais iš­ryš­kė­ja po il­go lai­ko­tar­pio, kai ka­da pa­cien­tai jau net bū­na pa­mir­šę apie pa­tir­tą trau­mą. Ga­li bū­ti, kad il­gai­niui dan­ties ne­pa­vyks iš­sau­go­ti, bet tin­ka­mai elg­da­mie­si su­ma­žin­si­te ga­li­mų komp­li­ka­ci­jų ri­zi­ką, jos bus leng­ves­nės, ga­liau­siai dan­tis bus iš­sau­go­tas kiek įma­no­ma il­giau.

Dan­tys ir spor­tas

Kas ant­ras vai­kas iki 18 m. pa­ti­ria dan­tų trau­mų. Dau­giau­sia trau­mų pa­ti­ria 2-4 m. ir 8-10 m. am­žiaus vai­kai. Daž­nai tai nu­tin­ka spor­tuo­jant ar žai­džiant kie­me, bė­gio­jant na­muo­se.

Spor­tuo­jan­tys vai­kai ga­li leng­vai pa­žeis­ti dan­tis – su­trenk­ti, įskel­ti dan­tį ar net jo ne­tek­ti. Sie­kiant ap­sau­go­ti vai­ko dan­tis spor­tuo­jant, nau­do­ja­ma in­di­vi­dua­liai pa­ga­min­ta ap­sau­gi­nė ka­pa – iš spe­cia­laus plast­ma­sės ly­di­nio pa­ga­min­ta dan­tų ap­sau­ga, už­de­da­ma ant dan­tų spor­tuo­jant. Ap­sau­ga ga­mi­na­ma pa­gal in­di­vi­dua­lų vai­ko dan­tų at­spau­dą. Spe­cia­lios vai­ko dan­tims pri­tai­ky­tos ka­pos pa­de­da vi­siš­kai ap­sau­go­ti dan­tis ar bent jau mak­si­ma­liai su­švel­nin­ti ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų pa­sek­mes.

Dan­tų ap­sau­gos prie­mo­nės tu­ri bū­ti ga­mi­na­mos in­di­vi­dua­liai, nes jos yra ge­ro­kai sta­bi­les­nės, pui­kiai pri­tai­ky­tos bū­tent tam vai­kui, pa­to­ges­nės ir efek­ty­viau ap­sau­go dan­tis už tas, ku­rias ga­li­ma pa­si­ga­min­ti na­muo­se.

Dan­tų ap­sau­gos prie­mo­nės re­ko­men­duo­ti­nos ir epi­lep­si­jos prie­puo­lio me­tu.

Agnė Markevičienė (Gairionytė)

2012-01-14

http://archyvas.etaplius.lt/layout/set/print/Sveikata/2012-metai-sausio/Nuskele-danti-nelaukite-dantuku-fejos